Nieko amžino žemėj. Vien tik meilė išlieka: spindulys tarp ANAPUS ir šiapus... (A. Puišytė)
Rudenėjančiu keliu Amžinybėn lapkričio 4 dieną išėjo
PRANAS BARVYDAS (1929-2024)
Nors ši tikrovė – tik šešėlis amžinosios būties ir beribio laiko, bet ir žemiškasis gyvenimas gali būti gražus. Velionis tai įrodė savo darbais ir visu gyvenimu. Išėjo žmogus, gyvenęs kitų rūpesčiais – net keturiasdešimt metų atiduota Mažeikių Gabijos gimnazijai: 1970 m. Jo sukurta, puoselėta mokykla žinoma Lietuvoje puikiais pasiekimais, aplinka, suburtu kūrybišku kolektyvu. 2020 metais Direktorius rašė: „Brangioji mano svajonių Mokykla, aš Tave matau pro savo buto langus ir tamsią naktį, ir saulėtą dieną. Tu mano Baltoji paukštė, širdies dalelė, laimės kūdikis. Tu dar negimusi buvai, bevardė, o jau tapai mano svajonių šviesiu žiburėliu. Keturiasdešimt metų buvau su Tavimi, puošiau Tave protu ir širdimi.“
Mielas Direktoriau, tegu amžinos Meilės ir Šviesos žemėje, kurią Jūs jau atradote, pasiilsi Jūsų rankos ir širdis, amžinos Jums Ramybės ir užuovėjos.
Reiškiame užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, pažinusiems Velionį. Meilės spindulys neleis niekada Jo pamiršti.
Mažeikių Gabijos gimnazijos nuotr.
